prof. Kazimiero Lukausko Sveikinimas Veterinarijos dienos proga

Veterinarijos dienos proga pakalbinome Prof. Kazimierą Lukauską, ilgametį tuometinės Veterinarijos tarnybos, vėliau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą. Kazimieras 2005 m. gavo Lietuvos mokslų premiją, yra nuoširdus žmogus ir visa savo siela veterinarijos srities mylėtojas.

Kviečiame skaityti mūsų šiltą pokalbį.

Veterinarijos gydytojai – labai svarbi visuomenės dalis, ne tik dėl to, kad gydo mylimus šeimos narius – gyvūnus ar kai kurių ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį (žemės ūkio gyvūnus), bet ir dėl savo išskirtinių savybių: yra atjaučiantys, suprantantys, nuoširdūs ir pasiaukojantys asmenys. Kazimierai, ar sutinkate, kad iš tų 1500 – 2000 Lietuvoje dirbančių privačių veterinarijos gydytojų gausos, jie pasižymi panašiomis savybėmis?

„Veterinarijos gydytojai turi būti aukštos moralės, tvarkingi, kultūringi, propaguoti sveiką gyvenimo būdą“ – taip sako Lietuvos veterinarijos gydytojų Etikos kodeksas.

Aš pažįstu, sutinku ir sutikau daug gerų kompetentingų veterinarijos gydytojų Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse. Veterinarijos gydytojo profesija labai atsakinga ir įdomi, turinti ryškią specifiką. Norint tapti veterinarijos gydytoju, neužtenka vien tik pažinti gyvūnus, reikia pasitikrinti savo specifinius pojūčius, kas laukia tapus veterinarijos gydytoju: nemalonūs kvapai, vaizdai, gyvūnų agresija, lankymasis pavojinguose žmogaus gyvybei užkrečiamųjų ligų židiniuose kaip pasiutligės protrūkio likvidavimas  ir kt. Per daugelį metų dar tuometinėje Lietuvos Veterinarijos Akademijoje susitinkant su studentais teko išgirsti ir keistų dalykų: studentai kartais sakydavo – negaliu pakęsti kiaulių fermos kvapo; niekad negalėsiu daryti operacijos gyvūnui; negaliu prisiversti paglostyti sužeistą šunį, kur mano gyvybei bus pavojingų sukėlėjų; ten kojos nekelsiu ir t.t. Tai aiškiai rodo, kad tokie studentai tik laikini priklydėliai veterinarijos pasaulyje.

Veterinarijos gydytojai savo darbu apsaugo žmones nuo bendrų susirgimų – zoonozių. Dvidešimt pirmas amžius parodė, o ypač globalizacijos laikmetyje atsiradusi Covid-19 pandemija, kad veterinarijos gydytojas yra svarbiausia figūra apsaugant žmones nuo ligų.

Kyla klausimas: kaip korona virusas peršoko gyvūnų rūšinį barjerą? Gal todėl, kad be veterinarijos kontrolės gyvūnų mėsa pateko žmonėms? Visa tai dar kartą įrodo, kaip svarbu, kad gyvūnai augtų jiems skirtose vietose pagal jų fiziologinius reikalavimus, o žmonės, esant reikalui, augintų ir panaudotų gyvūnus maistui pagal veterinarijos įstatymus (reikalavimus). Gydydamas gyvūnus arba suteikdamas jiems pagalbą, ištikus nelaimei, veterinarijos gydytojas privalo pirmiausia sumažinti gyvūnui skausmą, kad jis nesikankintų. Jeigu veterinarijos gydytojas pastebėjo, kad gyvūnai netinkamai laikomi, turi įspėti apie tai gyvūnų savininkus. Asmenis, kurie kankina gyvūnus griežtai sudrausti, o jeigu neklauso, apie tai pranešti teisėtvarkos institucijoms.

Kaip manote, kokį vaidmenį visuomenėje užima veterinarijos gydytojai? Gal girdite atsiliepimus iš žmonių, bendruomenių? Koks visuomenės požiūris kitose šalyse, ar jis skiriasi nuo Lietuvos?

Ypač geri atsiliepimai nuo seno susiklostę apie Lietuvos Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir veterinarijos gydytojus. Daug metų Lietuvos VMVT teikia veterinarinę pagalbą užsienio valstybėms, yra labai kompetentinga, daug dvišalių projektų vykdanti institucija. Mūsu Alma Mater – Veterinarijos Akademijoje mokosi daug užsienio šalių studentų, kurie perduoda informaciją į savo gimtąsias šalis, ten formuoja gerą nuomonę apie Lietuvą ir jos veterinarijos gydytojus.

Lietuvoje manau yra teigiamas požiūris į veterinarijos gydytojus. Šiuo metu gyvūnų užkrečiamųjų ligų situacija pasaulyje yra ypatingai sudėtinga: afrikinis kiaulių maras diagnozuotas virš 50 valstybių Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE – World organization for animal health) narių, snukio ir nagų liga, pasiutligė, mėlynasis liežuvis ir kitos užkrečiamos ligos atneša didelius nuostolius. OIE kontroliuoja 113 įvairaus pavojingumo užkrečiamųjų gyvūnų ligų, iš jų 70% bendros žmonėms ir gyvūnams (zoonozės). Globalizacija, pasaulinė prekyba, žmonių judėjimas atneša neįsivaizduojamą žalą ir realias priežastis užkrečiamoms ligoms plisti. Siekiant išvengti užkrečiamųjų  ligų valstybėje, tik stipri Veterinarijos tarnyba gali kontroliuoti situaciją. OIE ekspertai pažymi, kad pastaraisiais metais valstybėse sustiprėjo beatodairiškas politikų kišimasis į valstybinių veterinarijos tarnybų veiklą: reorganizavimas, optimizavimas, centralizavimas ir kiti politiniai užmanymai. Netgi ES valstybėse ne visada sėkmingai pavyksta pertvarkyti Veterinarijos tarnybas.

Veterinarijos tarnybas silpnina tokie procesai, pertvarkos, ypač jeigu tuose pokyčiuose nedalyvauja arba būna eliminuotos savivaldos organizacijos, aukštosios mokyklos. Nes jos įsipareigoja: jungti veterinarijos gydytojus, remti veterinarijos mokslą, švietimą ir praktiką, informuoti visuomenę apie veterinarinės medicinos pasiekimus, ginti asociacijos narių profesinius, socialinius, ekonominius ir akademinius interesus. Labai geri bendradarbiavimo tarp Valstybinės Veterinarijos tarnybos ir Asociacijos pavyzdžiai yra Prancūzijoje, Lenkijoje.

Lietuvai stojant į ES buvo sukurta tvari valstybinė Veterinarijos tarnyba viena geriausių ES, kuri jau atlaikė net dvi reorganizacijas, iš kurių nei viena nebuvo sėkminga. Viena iš probleminių vietų yra jungimas su kitomis, nieko bendro su veterinarija neturinčiomis tarnybomis. Dėl ekonominės naudos Valstybinės veterinarijos įstaigos iškeliamos iš tam pritaikytų patalpų su reikiama įranga, saugančia nuo užkečiamųjų ligų,  į gyvenamuosius namus  ar ofisus verslo centruose. Nekreipiant dėmesio, kad tuo pačiu koridoriumi vaikšto vet. gydytojai su patologine medžiaga, apkrėsta virusais ir bakterijomis ir mamos su vaikais, besinešančios maisto produktus į namus – taip lengvai gali įvykti užsikrėtimas virusine liga. Čia nėra atsižvelgiama į OIE Žemės gyvūnų kodekso 3.2.1 straipsnio reikalavimus.

Kodėl pats  rinkotės šią specialybę?

Vaikystė – viso mano dabartinio ir būsimo gyvenimo pamatas. Gimiau ir augau kaime apsuptas nuostabios šeimos, visada buvau tarp gyvulių, nes tėveliai dirbo veršelių fermoje. O labiausiai patiko arkliai … kalbėdavau su jais kaip su geriausiais draugais, glostydavau. Jų akys sakyte sakė, jog viską supranta, esu jų bičiulis. Tad viena didžiausių vaikystės pramogų – pasijodinėjimas arkliais. Jodavau naktigonėn kaip tikras raitelis – basakojis, be balno, linksmas bebaimis. Dažnai lankydavausi veršelių fermoje, ten augo 150 mažų veršelių. Prisimenu veršelių “chorą“, kai mama ir aš su pieno kibirais ateidavome pagirdyti veršelių prie gardo. Kaip būdavo gera žiūrėti į juos, godžiai geriančius pieną. Bet kartais mus pasitikdavo ir tyla: tai ženklas, kad veršeliai susirgo – Tėveliai pergyvendavo, ieškodavo daktaro. Tuomet tyliai prisiekdavau: „Mokysiuos veterinarijos gydytoju“.

Pakviestas atbirbdavo motociklu veterinarijos daktaras, o jo motociklas – svajonė (aš turėjau tik dviratį). Ta svajonė išsipildė, kai baigiau Veterinarijos Akademiją ir tėveliai nupirko „Java“. Tas paprastas kaimo veterinaras mane daug ko išmokė. Jo kalbos buvo nuoširdžios, patarimai prasmingi. Išmokė leisti vaistus, primindamas, kad ranka neturi suvirpėti. Pasak jo, gyvulys nemoka kalbėti, veterinaras privalo jį jausti, gelbėti ir mylėti. Aš per visą ilgą veterinarinį darbą (48 metus) niekada nebuvau suabejojęs savo pasirinkimu būti veterinarijos gydytoju.

Mokytis Lietuvos Veterinarijos Akademijoje buvo nelengva. Mokykloje mokslai man sekėsi gerai, o Akademijoje mokymo sistema buvo kitokia, reikėdavo atsiskaityti už tam tikrus laikotarpius. Sunku buvo pirmame kurse, kur gyvulių anatomijos, fiziologijos dalykai labai svarbūs, bet sudėtingi… Po pirmos sesijos grįžęs namo bandžiau aimanuoti, kad gal neištempsiu, bet tėvelis pasakė – jeigu pradėjai tai ir turi baigti.

Labai padėjo puikūs dėstytojai, padėję įvaldyti akademinę mokymosi sistemą. Veterinarijos Akademijoje pamačiau kas yra veterinarija studento akimis, kas bus reikalinga praktikoje. Čia „išėjau pirmuosius universitetus“ pradėjau pirmąją mokslinę veiklą studentų mokslinėje draugijoje, pirmosios išvykos į Jerevaną, Lvovą su pranešimais. Tada dar nežinojau, kad ateityje būsiu didis keliauninkas. Su LVA taip ir likome kartu, nenutrūko ryšiai: apsigyniau disertaciją, tapau docentu, atlikau habilitaciją, tapau  profesoriumi vėliau LVA tarybos pirmininku.

Girdisi nostalgija jūsų balse, pasiilgstate studijų Veterinarijos akademijoje?

Veterinarijos Akademija yra svarbiausia vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, paruošianti veterinarijos gydytojus. Tai aukštoji mokykla, atitinkanti aukščiausius tarptautinius mokymo programų standartus. Pasaulio Gyvūnų Sveikatos organizacija (OIE) parengė pagrindinės veterinarijos mokymo programos gaires, kad jos būtų baigiančių veterinarijos gydytojų kompetencijų rekomendacijos, siekiant užtikrinti valstybinių ir privačių nacionalinių veterinarijos tarnybų komponentų kokybę. Šios gairės yra naudojamos OIE valstybių narių veterinarijos mokymo įstaigoms (VEE), kurios rengia veterinarijos gydytojus. Pasaulio Gyvūnų Sveikatos Organizacija apjungia 183 valstybes. Visose tose valstybėse studentai – veterinarijos gydytojai mokomi pagal vienodas programas. Baigę tokias aukštąsias mokyklas veterinarijos gydytojai turi vienodą veterinarinių kompetencijų lygį. Globaliame pasaulyje užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – virusai ir bakterijos neturi sienų, tik harmonizuota veterinarinė kontrolė tarp valstybių yra efektyvi apsaugos priemonė. Veterinarijos gydytojai bendradarbiauja tarp valstybių, dalijasi informacija, daugiausiai apie užkrečiamas ligas nežiūrint politinės, religinės ar ekonominės situacijos.

Kaip, Jūsų nuomone, įmanoma padidinti motyvaciją moksleiviams po mokyklos pasirinkti veterinarinės medicinos specialybę ? Kas padėtų jiems apsispręsti ir tuomet motyvuotai nuosekliai dirbti studijose?

Aš noriu pakviesti mokinius pirmiausia gerai mokytis, kuo daugiau pasisemti žinojimo, per atitinkamo amžiaus prizmę pažvelgti į savo ateitį. Patariu dar mokyklos suole pamąstyti ir apsispręsti, kuo žadate būti.

Mieli naujos kartos mokiniai, kaupkite mokslo žinias, daug keliaukite, svajokite, kaupkite patirtį. Jeigu mėgstate biologiją, chemiją, kalbas – studijuokite veterinariją. Veterinarija tai neribotų galimybių, įvairaus profilio darbo specifika: naminių, laukinių gyvūnų bei vandens gyvūnų gydymas, vet. laboratorinė veikla, veterinarijos teisė ir  farmacija, veterinarijos darbo organizavimas, gyvūnų globa, mityba. Visada yra galimybė įsidarbinti Lietuvoje ir visame pasaulyje. Prisiminkite, kad skaičiai raidės, daugybos lentelė, teoremos, dėsniai kiti amžinieji dalykai kartais pasitraukia į nežinią ir atgimsta tik reikalui esant. Bet ne mažiau mums svarbūs kiti dalykai: mokėjimas bendrauti, dora, atjauta ir teisingumas.

Vis daugiau ir garsiau šnekama apie psichologinę ir emocinę gydytojų būseną ir sveikatą, kokia jūsų nuomonė? Svarbu apie tai garsiai šnekėti ir ieškoti bei teikti pagalbą.

Sąlygos valstybinių veterinarijos tarnybų veterinarijos gydytojų darbui nėra palankios. Valstybiniai veterinarijos inspektoriai dabar naudojasi klausimynais su šimtais klausimų, kurie po kelių metų taps nereikalingi. Tuos klausimynus teisingai suskaičiuoja kompiuteris, tačiau atitolina nuo realios padėties fermoje, įmonėje įvertinimo. Būtina mažinti patikrinimų skaičių, daugiau bendradarbiauti su gyvulių augintojais ir verslininkais.

Privatūs veterinarijos gydytojai perkrauti darbu dirba iki 20 val. per parą, kad išsilaikytų konkurencijos kovoje. Padidėjus informacijos sklaidai ir jos prieinamumui atsirado perkamų „nuomonės formuotojų”, kurie dažnu atveju nesigilindami ar nežinodami realios situacijos diskredituoja veterinarijos srities atstovus, tendencingai siekia sumažinti visuomenės pasitikėjimą, stengdamiesi sukurti didesnį palankumą konkrečiam užsakovui. Informacija tapo brangia preke, neatsižvelgiant į žmogiškąjį faktorių. Mokslininkai iš dalies taip pat prarado savo autoritetą visuomenės akyse. Vienas patvirtina, kitas paneigia pirmojo nuomonę, toks mokslininkų „pliuralizmas“ ir susiskaldymas veda tik prie dar didesnio visuomenės nepasitikėjimo. Veterinarijos Gydytojas lieka vienas su užgriuvusia bėda, psichologinio spaudimo metu net neturi kur kreiptis.

OIE ir kitos pasaulinės veterinarijos gydytojų organizacijos siekia padėti veterinarijos gydytojams. Tokios valstybės kaip Kanada, UK, Australija ypatingai daug dirba dėl veterinarijos gydytojų psichinės sveikatos gerinimo. „Vienas iš penkių Kanados veterinarų ir technologų praneša apie psichines problemas, perdegimą ir depresiją. Svarbu, kad mes palaikome veterinarijos komandas ir suteikiame joms įrankius, kurių jiems reikia norint susidoroti su įvairiomis šios profesijos problemomis“, – sako dr. Melanie Hicks, CVMA prezidentė. OIE nurodo, kad šias sistemines problemas, dėl kurių blogėja psichinė sveikata, įskaitant ir savižudybių riziką turime  spręsti, o kol kas veterinarijos tarnybos gerovė nėra optimali.

Europa ir kitos pasaulio šalys susiduria su veterinarijos gydytojų trūkumu kaimiškose vietovėse, kaip manote, kodėl šiuo metu mes turime tokią problemą? Kaip galvojate, ar įmanoma tai pakeisti?

Kaime dirbančių veterinarų trūkumas palaipsniui vis gilėja. Tai atsitinka dėl sąlygų jaunam veterinarijos gydytojui nesudarymo. Pas mus nėra teisinių ir finansinių sąlygų, kad jaunas veterinarijos gydytojas įsikurtų kaime. Daugumoje jauni veterinarijos gydytojai ateina po studijų į darbą jau su paskola, o naujos paimti įsikūrimui nėra galimybės – todėl nėra galimybės ir pradėti pažangios veterinarijos praktikos.

Pažangių pasaulio valstybių patirtis rodo, kad jau nuo universiteto praktikų būsimas veterinarijos gydytojas žino kur eis dirbti. Prancūzijoje naujų veterinarijos gydytojų priėmimą ir studentų skaičių nustato Veterinarijos gydytojų Sąjunga. Kiek dirbs veterinarijos gydytojų Prancūzijoje žino Universitetai nuo pirmo kurso. Veterinarijos Gydytojų Asociacija kartu su Valstybine Veterinarijos tarnyba, skaičiuoja kiek kokiam regione reikės veterinarijos gydytojų, kas kada išeis į pensiją, kiek ir kada atsilaisvins vietų regionuose. Be tų institucijų sutikimo joks veterinarijos gydytojas negali įsidarbinti. Kaimo vietovėse įsidarbina arba tęsdami šeimos tradicijas arba gavę paramą iš savivaldos ir žemdirbių organizacijų.

Lenkijoje jau nuo pirmos praktikos būsimas veterinarijos gydytojas vyksta į būsimą veterinarijos kliniką, kur ruošiamas dirbti asistentu. Tai reguliuoja taip pat veterinarijos gydytojų asociacijos. Daugumoje valstybių kaime dirbantys veterinarai uždirba daugiau, nes įkainiai žymiai didesni, stipriai išvystytas bendradarbiavimas tarp veterinarijos klinikų, mobilumas veterinarijos gydytojų kooperatyvuose labai didelis. Veterinarijos gydytojų aukščiausios kompetencijos yra labai brangiai apmokamos. Formuojasi dar kita kryptis, kai pats ūkininkas yra ir veterinarijos gydytojas.

Pabandykime pasvajoti apie ateitį. Kaip manote, ar veterinarijos gydytojas ateityje bus labiau gerbiamas ir vertinamas? Ar atvirkščiai?

Veterinarijos gydytojas ateityje – svarbi centrinė profesija. Dvidešimt pirmas amžius kompiuterizacijos, skaitmeninimas, humanoidai, dirbtiniai maisto produktai. Bus tik info ir bio mokslai. Bio- moksluose veterinarijos gydytojas taps svarbiausiu – ne tik su klasikiniu supratimu, bet ir biologinių problemų klausimų sprendimu. Naujos, neatsakingų žmonių sukeltos ligos, jų prevencijai veterinarija kurs naujos kartos vakcinas ir gydymo priemones. Naujos kartos pašarai ir maistas gyvūnams – veterinarija teiks išvadas dėl paklausos ir naudojimo.

Veterinarijos gydytojas – klonavimo specializacija. Veterinarijos gydytojas – humanoidų kūrime, kaip išbandymų ekspertas gamtoje. Veterinarijos gydytojas – chirurgas, išmaniųjų technologijų specialistas. Tai reikia pabrėžti, kad ne fantastiniai pavadinimai, o jau dabar prasidėję darbai atskirose valstybėse ir ES. Visos valstybės turi sekti, kokia kryptimi eina Veterinarija ir vystyti, stiprinti ir suteikti didelį prioritetą.

O šiuo metu, Lietuvoje VMVT darbuotojų atlyginimai mažiausi, reformomis siekiama savo politinės partijos atstovą „pastatyti“ vadovu, nors kompetencijos kaip ir nėra, o partijos nariai jame pamatė unikalią vadybininko savybę – sugeba atskirti šunį nuo katės…

Todėl mes, esantys veterinarijos gydytojai, turime kantriai aiškinti, kad tokios reformos yra kenkimas veterinarijai, kenkimas valstybei. Netoleruotina, kad kaime mažėja gyvulių, taip pat ir veterinarijos gydytojų. Nesudaromos sąlygos normaliam darbui nei ūkininkams nei veterinarams. Vyrauja koncepcija – švarus oras mažiau anglies dvideginio, žalia gamta, o produktų atsivešime, nes ES jų pilna, nebelieka veterinarijos gydytojų poreikio. Reikia naudotis sukurtais Veterinarijos įstatymais, Valstybine ir privačia veterinarijos gydytojų veiklos sistema, jaunais ir patyrusiais veterinarijos gydytojais, dar esančia ES ir pasaulyje akredituota  Veterinarijos laboratorijų sistema. Gerai funkcionuojanti Veterinarijos tarnyba – tai yra valstybės gėris ir saugumas.

Veterinarijos tarnybos saugo ir plėtoja gyvūnų išteklius, mažina skurdą ir badą visame pasaulyje, gerina pragyvenimą kaime sukuriant galimybes pamaitinti pasaulio bendruomenę. Veterinarija užtikrina sveikatos apsaugą globaliame pasaulyje, vertina naujos pandemijos atsiradimo rizikas, maisto saugos krizes, kontroliuoja būklę, antimikrobinių medžiagų naudojimą. Investicijos į nacionalines Veterinarijos sistemas remiantis tarptautiniais standartais stiprina tarptautinę prekybą. Veterinarija saugo pasaulį nuo lokalių ir globalių užkrečiamųjų ligų krizių.

Pasidalinkite receptu (jei toks apskritai egzistuoja), kaip kelti veterinarijos gydytojų prestižą?

Vienintelio recepto, kaip pagerinti prestižą nėra, ypač jei to prestižo iš esmės kaip ir nėra… Iš savo 48 metų darbo Veterinarijos tarnyboje galiu pabrėžti svarbiausius dalykus, kas sukuria specialybės prestižą:

  1. Gera įstatyminė bazė.
  2. Kompetentingi, profesionalūs veterinarijos gydytojai.
  3. Gera moderni šiuolaikiška infrastruktūra.
  4. Geras atlyginimas.
  5. Šiuolaikiška komunikacijos sistema.

Tai padėjo man dirbti ir įveikti sunkų kelią nuo veterinarijos gydytojo iki rajono, VMVT vadovo, iki profesoriaus ir Pasaulio Gyvūnų Sveikatos Organizacijos (OIE) Europos regionui atstovybės vadovo.

Mieli VETERINARIJOS GYDYTOJAI, sveikinu su Pasauline Veterinarijos diena!

Linkiu daug sveikatos, daug sėkmės atsakingame darbe!

Mes esame aktyvūs ir matomi pasaulio bendrijoje,

Mūsų laukia šviesi ateitis!

Su pagarba  prof. Kazimieras Lukauskas  

Pasaulio Gyvūnų Sveikatos Organizacijos(OIE) veterinarijos teisės ekspertas

Parašykite komentarą

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau.