Europos veterinarijos federacijos tarybos ir
Baltijos šalių veterinarijos asociacijų atstovų susitikimas
2019 m. balandžio 7 d. Rygoje (Latvija) įvyko Europos veterinarijos federacijos (EVF) tarybos regioninis susitikimas su Latvijos, Estijos ir Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijų, kurios yra EVF nariai, atstovais. Jo metu Latvijos, Estijos ir Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos pristatė informaciją apie veterinarijos padėtį ir iššūkius savo šalyje, vyko diskusija apie veterinarijos aktualijas, pavyzdžiui, veterinarinių vaistų kontrolės ir mikroorganizmų atsparumo antimikrobiniams preparatams, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, veterinarijos mokslo ir tęstinio profesinio kvalifikacijos kėlimo srityje. Susitikime Rygoje dalyvavo Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos atstovai Vidmantas Bižokas, Petras Tamašauskas ir Alius Pockevičius.
Apibendrinant susitikime išsakytas mintis EVF prezidentas Rafael Laguens pastebėjo, kad Baltijos šalių veterinarijos gydytojų narystė profesinėse organizacijose sudaro tik 25-50 proc. nuo bendro aktyvių veterinarijos gydytojų skaičiaus. EVF ateityje planuoja įvertinti Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) iškeltą klausimą dėl EVF metinio narystės mokesčio – dėl galimybės jį perskaičiuoti, nes, pavyzdžiui, 2018 m. LVGA priklausė tik ketvirtadalis narių nuo visų aktyvių veterinarijos gydytojų Lietuvoje skaičiaus, kuriuo remiantis EVF apskaičiuoja metinį LVGA narystės mokestį.
Estijoje ir Lietuvoje yra po keletą nepriklausomų veterinarijos gydytojų profesinių organizacijų (Lietuvoje trys, Estijoje dvi), todėl šių šalių veterinarijos asociacijoms nėra lengva vykdyti vieningą politiką, kyla sunkumai organizuojant veiklą. Tuo tarpu Latvijos veterinarijos gydytojus vienija viena bendra asociacija, kuri, be kitų profesinės organizacijos veiklų, vykdo privačių veterinarijos gydytojų kvalifikacijos kėlimo kontrolę bei licencijų išdavimą, kai kitose Baltijos šalyse šios funkcijos yra deleguotos valstybinėms veterinarijos tarnyboms. EVF prezidento nuomone kiekvienoje šalyje reikėtų stengtis veterinarijos asociacijoms vienytis, tam, kad lengviau ir kokybiškiau galima būtų atstovauti veterinarijos gydytojo profesiją.
Susitikimo metu pastebėta, kad šiuo metu visose Baltijos šalyse vyksta valstybinių veterinarijos tarnybų restruktūrizacija, jose stebimas valstybinių veterinarijos gydytojų ir veterinarijos gydytojų dirbančių maisto kontrolės srityje mažėjimas. Baltijos šalyse yra spręstinų klausimų dėl šunų ženklinimo, veterinarinių vaistų platinimo ir kontrolės, afrikinis kiaulių maras yra apėmęs didžiąją dalį Baltijos regiono teritorijos, todėl iškilę dideli iššūkiai kiaulininkystei. Baltijos regione (Taline, Vilniuje) savo veiklą pradėjo veterinarijos gydyklų tinklai (pavyzdžiui, PetCity), visose Baltijos šalyse yra veterinarijos gydytojų norinčių dirbti su stambiaisiais gyvuliais poreikis, jauniems veterinarijos gydytojams darbas kaime su stambiaisiais gyvuliais yra nepatrauklus. Be to, Baltijos regione stebima tendencija, kuomet stambių fermų savininkai įdarbina veterinarijos gydytojus, tampančiais samdomais darbuotojais.
EVF prezidentas Rafael Laguens apibendrinęs susitikimą pasidžiaugė konstruktyviu darbu, palinkėjo visoms trims Baltijos šalių veterinarijos asociacijoms aktyviau derinti savo veiklą, koordinuoti savo šalyse organizuojamų renginių laiką, glaudžiau bendradarbiauti su EVF, kuri galėtų pagelbėti sprendžiant klausimus su ES įstatymdavyste susijusias veterinarijos problemas ar dėl gyvūnų augintinių ženklinimo. Rafael Laguens priminė, kad 2019 m. birželio 6-8 d. Bratislavoje (Slovakija) vyks EVF generalinė rinkiminė asamblėja, kurioje bus renkama nauja EVF vadovybė.
LVGA informacija
