Lietuvos žemės ūkio ministerijai
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
LR Seimo nariui, Kaimo reikalų komiteto pirmininkui p. A. Stančikui
Kaunas, 2018 10 25
LIETUVOS VETERINARIJOS GYDYTOJŲ ASOCIACIJOS
KREIPIMASIS IR TEIKIAMOS PASTABOS
„DĖL GYVŪNŲ AUGINTINIŲ ŽENKLINIMO IR REGISTRAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO PAKEITIMO“ PROJEKTO
2018 m. spalio 23 d. Kaune įvyko Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Bendrosios praktikos sekcijos valdybos bei asociacijos valdybos posėdžiai, kuriuose buvo aptarta situacija dėl planuojamų pakeitimų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse, kuriose numatoma, kad gyvūnus augintinius galės ženklinti:
ne tik galiojančią veterinarijos praktikos licenciją turintys veterinarijos gydytojai (taip, kaip dabar yra numatyta galiojančiose taisyklėse) ir veterinarijos felčeriai, bet ir, gyvūnų globėjai, įtraukti į VMVT tvarkomą ir viešai skelbiamą Gyvūnų globėjų sąrašą, jų vadovai ar įgalioti atstovai, baigę gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo mokymus ir turi tai patvirtinantį kvalifikacijos pažymėjimą ( punktas 8.2.).
Susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas, kad gyvūnus augintinius ženklinti ir registruoti turėtų privatūs veterinarijos gydytojai, turintys galiojančią veterinarijos praktikos licenciją, ir veterinarijos felčeriai kaip numatyta Veterinarijos įstatyme.
Argumentai pagrindžiantys šią nuomonę.
Turima informacija, Europoje, išskyrus Didžiąją Britaniją ir Airiją, gyvūnus augintinius ženklina tik veterinarai. Lietuvoje šiuo metu dirba apie 1000 privačių veterinarijos gydytojų, turinčių veterinarijos praktikos licenciją ir mokančius valstybei mokesčius, taip pat, yra nemažas skaičius dirbančių veterinarijos felčerių (skaičius nėra žinomas, nes nėra registro).
Specialiai apmokytas asmuo – ženklintojas dėl itin siauro teikiamų paslaugų spektro gali išvengti atsakomybės, mokesčių mokėjimo, nepranešdamas apie vykdomos ekonominės veiklos nutraukimą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, bet toliau ženklindamas augintinius. Veterinarijos gydytojas, teikiantis veterinarines paslaugas, paprastai turi daug sutartinių įsipareigojimų, platų veiklos ratą, todėl vykdyti ekonominės veiklos, neužregistravus jos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje faktiškai negali.
Manome, kad privačiai dirbančių veterinarijos gydytojų ir veterinarijos felčerių skaičiaus pakaktų visuotiniam gyvūnų augintinių ženklinimui ir registravimui įgyvendinti. Kaimo vietovėse veterinarijos gydytojams šiuo metu mažėja darbo, po kelių metų jų liks mažai, nes jaunimas, nebelikus pragyvenimo šaltinio, į kaimą nevažiuoja dirbti (labai sumažėjo kiaulių, taip pat, ir galvijų skaičius, neatliekami trichineliozės tyrimai afrikinio kiaulių maro nustatytose teritorijose, sumažėjo profilaktinių tyrimų, supaprastintas naminių gyvūnų ženklinimas, nes dalį darbų atlieka VMVT darbuotojai ir kitos organizacijos).
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija ir veterinarijos gydytojai praktikai, atsižvelgdami į siūlomas pataisas, nepritaria gyvūnų ženklinimo suteikimo galimybės gyvūnų globėjams, kadangi niekur nėra pateikiama realaus poreikio tyrimų. Didžioji dalis gyvūnų globos organizacijų veikia ne pelno siekiančių organizacijų pagrindais, todėl visiškai neaiškus poreikis įtraukti jas į ekonominę naudą nešančią veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad jų veikla vykdoma iš paramos, suprantama, kad šiuo atveju jų teikiamos paslaugos kainos bus gerokai žemesnės, nei ženklinimo paslaugą teikiančių veterinarijos gydytojų. Pagal gyvūnų globos organizacijos pateiktus skaičiavimus, jų paslaugos pardavimo kaina yra mažesnė už savikainą (dempingas).
Iki šiol mes esame išgirdę tik vienos globos organizacijos vadovės viešą reikalavimą suteikti ženklinimą gyvūnų globėjams, todėl tai visiškai neatspindi kitų organizacijų nuomonės. Norime atkreipti dėmesį, kad šiuo klausimu vieningą nuomonę yra pareiškę abi veterinarijos gydytojų asociacijos.
Gyvūno ženklinimas ir registravimas turėtų būti vykdomos kartu, neatsiejant šių procedūrų viena nuo kitos.
Pateikiame Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos PASTABAS „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių pakeitimo“ projekto:
4 punktas. Nėra aprašyta Gyvūno globėjo sąvoka, kuri daug kartų minima taisyklėse, todėl jos aprašas taisyklėse reikalingas.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ir (ar) laikinąja gyvūnų globa.
8 punktas. Vadovaujantis įstatymine gyvūno globėjo sąvoka reikia suprasti, kad teisę ženklinti gali gauti ne atskiri globos organizacijoje dirbantys asmenys, bet pati organizacija, kaip juridinis vienetas. Todėl visi joje dirbantys, savanoriaujantys asmenys galėtų ženklinti augintinius. Tokios ženklinimo teisės negali gauti veterinarijos paslaugas teikianti įmonė, kurioje dirba netgi keletas veterinarijos gydytojų.
Veterinarijos gydytojai ženklinti gali tik vykdydami ekonominę veiklą arba dirbdami pagal darbo sutartį, kai tuo tarpu gyvūno globėjui suteikiama išimtinė teisė tai atlikti neįsipareigojant darbo sutartimis.
Pabrėžiama, kad ženklinimą atlikti gali tik galiojančią licenciją turintis asmuo, tai reiškia, kad žmogus turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bet šios procedūros negali atlikti veterinarijos felčeris, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Tuo tarpu Gyvūnų globėjui nėra numatomi nei išsilavinimo, nei minimalūs amžiaus ar ekonominės ūkinės veiklos įsipareigojimai. Tai galimai pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus.
Prie taisyklių nėra pateikiama mokymų programa, todėl tvirtinti tokias taisykles nekorektiška, nes visiškai neaiškūs mokymo organizavimo, programos rengimo, finansavimo principai bei kokie kriterijai bus taikomi naujai rengiamiems ženklintojams ( žvelgiant į reikalavimą veterinarijos gydytojams, ženklintojas turėtų būti įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vykdyti VMI registruotą ūkinę veiklą arba dirbti pagal darbo sutartį).
Kadangi paslaugą teiks ir pelno siekiančios, ir nesiekiančios organizacijos, ženklinimo paslaugas teikiantį asmenį (fizinį/juridinį) reikėtų apmokestinti vienodu mokestiniu tarifu, kad konkurencinės sąlygos būtų vienodos (čekiai, sąskaitos, atitinkami mokesčiai ir kita). Neleisti šios paslaugos teikti aukojant pinigus.
Taip pat 8.2. punkte teiginiai surašyti itin neaiškiai, todėl galimos dviprasmybės interpretuojant pateikiamas sąvokas.
10 punktas. Turėtų būti įrašyta, kad į Lietuvos rinką patekusios mikroschemos turi būti registruojamos taip, kad pagal jos numerį būtų galima atsekti tiekėją bei ženklintoją.
13 punktas. Pašalinti Gyvūnų globėjo sąvoką šiame punkte, kadangi ji prieštarauja 6 punkto išdėstymui, kuriama rašoma, kad augintinio savininkas turi kreiptis į veterinarinių paslaugų tiekėją, bet ne į gyvūnų globėją. 6 punkte numatoma, kad gyvūnų globėjai gali patys ženklinti perduodamus šunis, kates, šeškus. Ši formuluotė suprantama, kad globėjai gali ženklinti tik jiems atiduodamus ar jų pačių atiduodamus augintinius.
15 punktas. Neaiški skaitytuvų apskaitos kontrolė. Tokios anksčiau nebuvo, todėl reikalingas aprašymas, kaip ši kontrolė bus vykdoma.
26 punktas. Kokia yra numatyta ženklintojo spaudo forma ? Veterinarijos gydytojas deda savo asmeninį spaudą. Kaip atrodys gyvūnų globėjų spaudas?
Siekiant kuo geresnio ir kokybiškesnio rezultato bei darbų tęstinumo Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija yra atvira pasiūlymams ir tolimesnei diskusijai dėl privalomos gyvūnų augintinių ženklinimo ir registracijos tvarkos.
Pagarbiai,
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas
prof. Vidmantas Bižokas