Diskusijos ir pasiūlymai dėl VMVT 2017 11 02 d. įsakymo Nr. B1-713

KOLEGŲ VETERINARIJOS GYDYTOJŲ PASTABOS IR PASIŪLYMAI DĖL VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS 2012 M. BIRŽELIO 4 D. ĮSAKYMO NR. B1-457 „DĖL REIKALAVIMŲ VETERINARIJOS PASLAUGŲ TEIKĖJAMS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO (2017 11 02, Nr. B1-713)

 

Manome, kad šiame dokumente yra netikslumų, neaiškumų, kurie daliai veterinarijos paslaugų teikėjų gali turėti neigiamo poveikio jų verslui. Todėl norime paprašyti paaiškinimų į žemiau pateiktas mintis.

Šiame įsakyme pasigendama suskirstymo ne tik pagal patalpas (kurias nesunkiai gali įsirengti ką tik pabaigęs studijas veterinarijos gydytojas, turintis tam finansų), bet ir pagal veterinarijos gydytojo kompetenciją, kvalifikaciją, specializaciją. Tai yra svarbiausias kokybiškų veterinarijos paslaugų faktorius.

Norime paklausti, ar šis įsakymas buvo derintas su veterinarinių paslaugų teikėjais, kuriuos šis įsakymas liečia tiesiogiai, ar jiems buvo išsiuntinėtas šio įsakymo projektas, ar derintas su LVGA, kitomis suinteresuotomis organizacijomis? Galbūt platesnė diskusija leistų išgryninti šį dokumentą. Svarbiausia juk yra paslaugų kokybė, gyvūno sveikata ir savininko pasitenkinimas gautomis paslaugomis.

 

Reikalavimai patalpoms       

 

Jei skelbiamas tikslas yra užtikrinti, kad klientai gautų maksimaliai geras paslaugas – pats skirstymo kriterijus  (pagal patalpų dydį ir turimą įrangą)  yra klaidingas.

Skirstyti būtų galima pagal dirbančių gydytojų turimą kvalifikaciją. Patalpų dydis ir įranga svarbūs tiek, kiek sudaro galimybes tą kvalifikaciją pritaikyti.  Be abejonės – kvalifikuotas specialistas nenustatinės diagnozės „iš lubų“ ir neskirs gydymo  „iš akies“ – bet administraciniais svertais negalima jo versti taikyti vienokią ar kitokią taktiką. Pavyzdžiui, kraujo tyrimas, nusiųstas ir atliktas  profesionalioje laboratorijoje,  nėra nė kiek mažiau informatyvus ( greičiau – daugiau), negu toks pats tyrimas, atliktas gydykloje esančiu analizatoriumi;  rentgenograma, atlikta ir įvertinta daugiametę patirtį turinčio rentgenologo, yra daug informatyvesnė už saviveiklinę nuotrauką, atliktą per prievartą įsigytu aparatu (informatyvumą lemia anaiptol ne mokėjimas nuspausti rentgeno aparato mygtuką); apie mikroskopu atliekamus tyrimus iš viso kalbėti sunku, tam  reikalinga daugiametė praktika, taigi daug geriau siųsti tyrimo medžiagą pas tos srities specialistą – užuot imitavus veiklą pačiam.  Todėl sunku suprasti, kodėl manoma, jog pastačius aparatą „X“ patalpose, turinčiose „Y“ kvadratinių metrų, klientas gaus geresnės kokybės paslaugas. Jei a priori abejojama, kad gydytojas sugebės susidoroti su darbe kylančiais iššūkiais, tą klausimą reikia spręsti dar licencijos išdavimo ar pratęsimo metu  – o ne dalį jau veikiančių gydyklų pastatyti prieš faktą, kad visos jų padarytos investicijos ir įdirbis konkrečioje vietoje nuo šiol nubraukiami.  Naujoji planuojama tvarka yra akivaizdus bandymas  monopolizuoti veterinarinių paslaugų rinką, patraukiant iš kelio mažiau finansiškai pajėgius (bet ne būtinai mažiau kvalifikuotus) kolegas.  Geriausias teikiamų paslaugų kokybės rodiklis – klientų eilė laukiamajame.

 

 

 

Taigi:

10.3.  Kabinetas privalo turėti operacinę, kurioje kastruojama ir sterilizuojama.  Tai reiškia, kad „kabinetas“ turi teisę  pvz., atlikti 60 kg sveriančios nutukusios kalės sterilizaciją? Ir tam pakanka priemonių, nurodytų 39 punkte? Ar tai reiškia, kad kabinete leidžiama atlikti tik šias dvi operacijas? Ar tai reiškia, kad kalės sterilizavimas yra paprastesnė operacija, negu žaizdos susiuvimas, absceso atvėrimas  ar akies voko korekcija?

11.4. Gydykla privalo turėti atskirą patalpą, skirtą gyvūnams laikyti prieš operaciją ar intensyvios   priežiūros laikotarpiu po operacijos kol pacientas atgauna sąmonę… Ar tai reiškia, kad 11.4. patalpa nebūtina „kabinetui“, bet būtina „gydyklai“ – nors atliekama ta pati operacija?

11.5. Punktas reikalauja turėti atskirą stacionarą.  Suponuojama mintis, kad gyvūnas po narkozės bunda vienoje patalpoje, po to perkeliamas į kitą. Kodėl reikalingos dvi patalpos – ar tam, kad „pravalyti kelią“ didesnes patalpas turintiems veterinarinių paslaugų tiekėjams? Ir kodėl tokią pačią operaciją atliekant „kabinete“, jokia patalpa nėra reikalingos – atsigaudinėti po narkozės gyvūnas gali bet kur? O jei jau gydyklai būtinas stacionaras – gyvūnų po operacijų laikymas viename stacionare su infekciniais yra nieko tokio?

11.7. Specializuotą diagnostinę įrangą (stacionarų ar portatyvinį rentgeno aparatą ir/arba echoskopijos įrangą). Čia – du momentai: 1. Kažkodėl manoma, kad rentgeno aparatas ir echoskopas gali pakeisti vienas kitą – nors tai yra absoliučiai skirtingos priemonės, skirtos absoliučiai skirtingiems tikslams. 2. Kažkodėl manoma, kad pats šios įrangos turėjimo faktas jau garantuoja sugebėjimą diagnozuoti ir teikti kvalifikuotą pagalbą. Kas blogai, jei gydytojas nusiunčia atlikti rentgenogramą ar echoskopiją pas kolegą – ir būtent pas tą, kurio kvalifikacija pasitiki? Antra vertus,  jei turinčioje rentgeno aparatą gydykloje bus imamasi operuoti, net neturint tam pakankamai kvalifikacijos („nes rentgenas tai gi yra…“) – kodėl manoma, kad ta aparatūra pati savaime kažkaip prisideda prie geresnės kokybės paslaugų  teikimo?

11.10. Autoklavą veterinarinių įrankių sterilizavimui. Ar sterilizavimo reikalavimas keliamas tik „gydyklai‘ –  o „kabinete“  kastracijas ir sterilizacijas  galima atlikti nesteriliais įrankiais? O sauso kaitinimo spinta tinka? Ar kabinete sauso kaitinimo spinta užtikrina sterilumą – o gydykloje jau nebe?

11.11. Bent vieną analizatorių pagrindiniams kraujo (biocheminiams ir morfologiniams) rodikliams nustatyti arba įrangą šlapimo tyrimams atlikti.   Ar tai reiškia, kad tyrimai turėtų būti atliekami ne pagal paciento poreikius, o pagal turimą įrangą (pvz. reikia kraujo morfologijos, bet, kadangi yra tik biochemijos analizatorius – atliekamas biocheminis tyrimas; reikia kraujo, bet vietoje jo atliekamas šlapimo tyrimas, nes tik toks analizatorius yra)? Kaip „bent vieno“ analizatoriaus turėjimas prisideda prie deklaruojamo paslaugų kokybės gerinimo? Kas blogai, jei tyrimai  bus siunčiami į specializuotą laboratoriją – iš kur bus gaunami tikrai informatyvūs ir diagnostinę vertę turintys atsakymai?

12.2. Klinika turi turėti ne mažiau, kaip du procedūrų kabinetus. Kokia šio reikalavimo prasmė ir kaip tai prisideda prie deklaruojamo paslaugų kokybės gerinimo? Kiekvienas veterinarinių paslaugų teikėjas pasiskaičiuoja, koks pas jį bus pacientų srautas – ir pagal tai numato patalpų skaičių ir plotą. Kodėl du procedūriniai geriau už vieną – ir kodėl ne trys, ir ne penki?

12.3. Operacinę su inhaliacinės narkozės aparatu.  Kodėl tai pačiai operacijai „gydykloje“ inhaliacinė narkozė nereikalinga, o „klinikoje“ jau reikalinga? Ar ne operuojantis gydytojas nustato, kas jam reikalinga? O jei nepasitikima gydytojo kompetencija nuspręsti, kokios darbo priemonės jam reikalingos – kaip apskritai galima leisti jam operuoti?

12.4. Operacinės stacionarą. 12.5. Stacionarą.  Ar tai reiškia, kad „gydykloje“ gretimuose narvuose gali būti laikomi viduriuojantys ir išoperuoti gyvūnai – o „klinikoje“ jau nebe? Kaip tai prisideda prie deklaruojamo paslaugų kokybės gerinimo?

12.6. Kodėl „klinikoje“ reikalinga atskira patalpa laboratorinei įrangai, o „gydykloje“ ne? Jei laboratorinė įranga užima dalį didelio procedūrinio kabineto – tai blogai, o jei juos skiria siena – tada jau gerai? Kaip sienos buvimas prisideda prie deklaruojamo paslaugų kokybės gerinimo?

12.9. „Klinikoje“ reikalaujama turėti rentgeną ir echoskopą, „gydykloje“ – vieną iš jų. Ar tai reiškia, kad „gydykloje“ leidžiama nustatyti apytiksles diagnozes? Jei veterinarinių  paslaugų teikėjas, neturintis nė vieno iš šių aparatų, nusiunčia pacientą ten, kur yra visa ši įranga – ar ta nėra geriau, negu bandyti diagnozavimo galimybes „pritempti“ prie turimos įrangos, ja apsiribojant?

 

 

Reikalavimai vet. kabinetams:

10.3 Operacinė, kurioje būtų galima atlikti gyvūnų augintinių patinų kastraciją ir patelių sterilizaciją, jei tokios vet. paslaugos teikiamos.

  1. Tai yra ryškus paslaugų nurodymas, kokios operacijos turi būti atliekamos.

Pagal 2012 m. birželio 4d. Įsakymą Nr. B1-457:

21 punktas. Cituoju:“Jeigu veterinarijos paslaugų teikėjas numato atlikti chirurgines operacijas, kurių metu būtina sukelti gyvūnui bendrą nejautrą, vet. paslaugų teikėjo patalpose turi būti įrengta atskira patalpa“. Apie jokius chirurginių operacijų suskirstymus nekalbama.

  1. Nėra aišku, kodėl skiriasi reikalavimai dėl aseptikos užtikrinimo. Ta pati procedūra (kalės ovariohysterektomija) atliekama kabinete, gydykloje ar klinikoje. Ne visoms gydymo įstaigoms yra vienodi reikalavimai.

Pagal naująjį įsakymą gydyklai bei klinikai reikalingas autoklavas. Tačiau autoklavas nereikalingas kabinetui, nors visose įstaigose yra atliekama ta pati procedūra.

Tai papildomos investicijos ir mokymai. Kodėl instrumentų sterilizavimui netinkama kaitinimo spinta? Pagrįskite tai.

Pagal dabartinį įsakymą:

10.2 punktą turi turėti patalpą (as), kurioje (iose) atliekama gyvūno veterinarinė apžiūra, profilaktinės priemonės, ženklinimas ir gydymas, iskyrus chirurgines operacijas, kurių metu būtina sukelti gyvūnui bendrą nejautrą ( toliau procedūrų kabinete).

10.3 operacinę, kurioje būtų galima atlikti gyvūnų augintinių patinų kastraciją ir patelių sterilizaciją, jei tokios veterinarinės paslaugos teikiamos.

Šie punktai „prasilenkia su logika“. Vienos įstaigos gali atlikti operacijas turėdamos autoklavą, kitos įstaigos jau to padaryti negali.

Mūsų nuomone jei gydyklos turi atskirą patalpą chirurginėms operacijoms atlikt, tai jis turi teisę tas operacijas ir daryti. Turi būti vertinama pagal sugebėjimus, o ne patalpų dydį ar įrangos kiekį. Kiekvienas veterinarijos gydytojas pats įvertina savo sugebėjimus.

  1. Kodėl nereikalaujama patalpos gyvūno prabudimui po bendros nejautros? Reikia suprasti, kad kabinete galima bus atlikti chirurgines intervencijas su intravenine ar intraraumenine narkoze. Tai reiškia, kad gyvūnas žymiai ilgesnį laiką praleis kabinete, kol pilnai prabus, bet patalpos tokiam dalykui nenumatytos.
  2. Kaip kabinete bus paruoštas gyvūnas laparatomijai (OHE), jeigu nenumatyta patalpos gyvūno paruošimui prieš operaciją. Tai reiškia, kad nebus įmanoma užtikrinti aseptikos principų.

Reikalavimai vet gydykloms:

11.9 Punkto įrangai yra skirtingi patalpų reikalavimai. Rentgeno aparato patalpa turi atitikti radiacinės saugos reikalavimus. Tai vertina radiologinė tarnyba, bet ne VMVT. Norint įsirengti patalpą rentgeno aparatui reikalingas projektas ir suderinimai. Tačiau ultragarso aparatas nereikalauja išskirtinos patalpos (patalpoje turi būti įmanoma sukurti prietemą).

11.10 Autoklavą veterinarinių įrankių sterilizacijai. Autoklavas nėra vienintelė priemonė užtikrinti instrumentų sterilizaciją, galimi ir kiti metodai. Bet kokios sterilizacijos tikslas yra užtikrinti instrumentų aseptiką. Ar yra logiška pagal turimus ar neturimus autoklavus skirstyti veterinarinių paslaugų teikėjus į tam tikras grupes? Be to, norint įsigyti ir naudoti autoklavą yra keliami aukštesni saugos reikalavimai, taip pat reikia baigti kursus, norint juo naudotis.

Reikalavimai vet. klinikoms:

12.2 Turėti ne mažiau kaip du procedūrų kabinetus. Ar tai logiška? Patalpų skaičius turėtų priklausyti nuo pacientų kiekio ir dirbančių veterinarijos gydytojų skaičiaus.

12.3 Operacinę su inhaliacinės narkozės aparatu. Operacinės įranga turėtų priklausyti nuo to, kokios chirurginės operacijos būtų atliekamos ir ar visoms chirurginėms operacijoms reikalinga inhaliacinė narkozė. Manau, kad ne visi paslaugų teikėjai (nors ir turi inhaliacinės narkozės aparatą) ją naudoja.

12.6 Atskira patalpa laboratorinių tyrimų atlikimui bei aparatūros laikymui. Mano nuomone atskira patalpa tikrai nėra būtina. Svarbiausia, kad gydymo staiga tūrėtų būtiniausią aparatūra ir mokėtų tinkamai interpretuoti tyrimų rezultatus. O kur ji stovi padėta, įtakos tyrimų rezultatui ir ligos diagnozavimui tikrai neturi. Reikia nepamiršti, kad nemaža dalis veterinarinių paslaugų teikėjų nuomojasi patalpas. To pasekoje, patalpų savininkai, gali nesutikti, kad būtų keičiamas patalpų planas ar įrenginėjami viduje maži kabinetukai.

 

Absurdiški reikalavimai:

15 punkte yra reikalavimas veterinarijos klinikoms paslaugas teikti be išeiginių. Ar gali būti toks reikalavimas privačiam verslui, ar nepažeidžiamos jo teisės? Kuo šis reikalavimas motyvuojamas?

53.4 Ką reiškia: veterinarijos gydytojas privalo būti kliniškai sveikas. Neaiški sąvoka „kliniškai sveikas“, gal galima ją apibrėžti aiškiau? PVZ., Ar žmogus, turinti fizinę negalią yra kliniškai sveikas?

56.3 Ar nėra perteklinis reikalavimas atliekant chirurgines kaulų, sąnarių operacijas, intervencijas į pilvo ertmę, krūtinės ląstą, kad operacijoje su bendrąja nejautra dalyvautų trys asmenys – du veterinarijos gydytojai ir 1 asistuojantis asmuo. Ką reiškia intervencija į pilvo ertmę? Eilinė ovariohisterektomija priklauso intervencijos į pilvo ertmę grupei, nors šiame įsakyme numatyta, kad OHE numatyta leisti atlikti kabinetuose ir gydyklose.

 

14 punkte teigiama, kad universitetine veterinarijos klinika gali vadintis klinika, kurioje vykdomos aukštosios mokyklos veterinarijos mokslų studijų krypties studentų mokymas. Ar ta aukštoji mokykla gali būti tik universitetas, ar ir kolegija, kuri, taip pat yra aukštoji mokykla? Ar čia yra kokia paslėpta mintis?

Parašykite komentarą

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti tinkamą svetainės veikimą. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su LVGA Privatumo politika.