„Vet Congress Lithuania 2016“. Paskaitų ciklas- galvijų ligos
Kovo 18 dieną vyko AB „Kauno Grūdai” ir LSMU Veterinarijos Akademijos organizuojamas tarptautinis veterinarijos kongresas, skirtas Veterinarijos akademijos 80-mečiui paminėti. Įvairiose sekcijose (paukščių, kiaulių, galvijų, smulkių naminių gyvūnų, arklių ligos, gyvūnų mityba ir sveikatingumas) buvo galima išgirsti Lietuvos ir užsienio mokslininkų paskaitų. Galvijų ligų sekcijos seminarai suteikė naujos informacijos tiek veterinarijos gydytojams, ūkininkams ir mums, studentėms.
Paskaita Mėlynojo liežuvio ligos aktuali epidemiologinė situacija ( profesorius Martin Ganter iš Danijos)
Mėlynojo liežuvio virusas dauginasi viruso pernešėjų, vabzdžių, ir atrajotojų (galvijų, avių, ožkų) citoplazmoje. Jis turi 24 serotipus. Pagrindiniai pernešėjai yra mažos muselės arba kitaip vadinamos „moškės“, jos virusą perneša seilėmis įkandimo metu- vabzdžiai geria galvijų kraują, labiausiai mėgsta pulti avis. Vienos muselės užtenka vienam galvijui užkrėsti. Jos išgyvena 20 dienų, tačiau gali peržiemoti mėšle. Jei įkandama veršingai galvijo patelei, tai užsikrečia ir palikuonis, nes virusas gali praeiti pro placentinį barjerą. Virusui patekus į organizmą jis dauginasi limfoidiniuose audiniuose, bet pakitimai pastebimi eritrocituose. Po užsikrėtimo formuojasi antikūnai, tačiau jų neužtenka apsisaugoti. Užsikrėtus sutrinka kraujotaka (kraujavimas, šokas), kapiliarų nekrozė, abortacija, reprodukcija (avinų nevaisingumas). Klinikiniai simptomai, pavyzdžiui, pakyla temperatūra, pastebimi po 7 dienų nuo infekcijos patekimo iki 36 dienos. Nuo 9 dienos galimas antikūnų titro pakilimas.
Mėlynojo liežuvio virusas labiausiai paplitęs Afrikoje ir tropikuose. Afrikoje šią ligą dažniausiai perneša „Culicoides imicola“ muselės. Į Europą migravo vėjo pagalba. Kliniškai liga pasireiškia tik naminiams gyvuliams. Ypač išvestiems Europoje, nes jie neturi susidariusio imuniteto. Mėlynojo liežuvio virusas ( 8 serotipo) 2006 m. pradėjo plisti Vokietijos, Olandijos, Belgijos pasieniuose. Vokietijos teritorijoje paskelbta 150 km apsaugos zona, aptariama vakcinacijos galimybė. Buvo svarstomos dvi vakcinų rūšys: ,,Gyva“ ir ,,Užmušto viruso“. Suleidus „Gyvos“ vakcinos virusas gali mutuoti, sukelti patinams nevaisingumą. „Užmušto viruso“ vakcinos yra geresnės, nes negali įvykti mutacijos. Labai gretai susidaro humoralinis imunitetas. Avis reikia vakcinuoti vieną kartą, o kitus galvijus du kartus per metus. Priimta vakcinacija sumažino problemą. Tačiau Šiaurės Vokietijoje išliko virusas, nes šiai šalies daliai vakcinos nebuvo pagaminta pakankamai ir dar viena priežastis buvo ta, kad vakcinacijos metu galvijai buvo ganyklose, o ūkininkai atsisakė juos „parginti“ į fermas. Vokietijoje 2011 metais virusas buvo likviduotas ir vakcinacija buvo uždrausta. Šiais metais Vokietijai vėl gresia 8 ir 4 serotipų viruso paplitimas. Norit sustabdyti protrūkį, turės būti gražinta vakcinacija. Rekomenduojama, jog 2017 m. galvijai būtų vakcinuoti kombinuota vakcina, bet tai dar nėra priimta valstybės. Tad turime nepamiršti, kad Lietuva yra visai netoli Vokietijos.
BRD (bovine respiratory disease) prevencijos ir kontrolės naujienos (Rui Esteve Lopes DVM)
Plaučių ligų prevencija turi prasidėti nuo: vakcinavimo, antibiotikų ir bandos valdymo. BRD plinta gyvulių transportavimo, grupavimo metu. Visi galvijai turi patogeną savo kvėpavimo takuose, bet reikia siekti, kad jos nepatektų į plaučius. Svarbu, kad veiktų natūralūs barjerai. Bakterijos patekimą į plaučius gali lemti: dehidratacija, šaltis, kenkiantis virpinamąjam epiteliui, stresas, bloga oro kokybė. Šios sąlygos sukelia chroninį kvėpavimo nepakankamumą ir sudaro BRD komplekso požymius.
Norit kontroliuoti plaučių ligas yra imami tepenėliai iš nosiaryklės, bronchinio skysčio. Šiais metodais tiriant, galima surasti skirtingus patogenus. Diagnostiniai metodai: tyrimas ultragarsu (nustatoma, koks plaučių kiekis pažeistas), jautrumo tyrimas antibiotikams, vizualinis įvertinimas, temperatūros kontrolė, ausų įsagai, rodantys galvijo temperatūros pokyčius. Vakcinacija skirta tik sveikiems gyvuliams. Vakcinuoti patariama tada, kai galvijo streso lygis sumažėjęs, pavyzdžiui, praėjus kelioms savaitėms po transportavimo.
Virusinės galvijų diarėjos viruso diagnozavimo ir eradikacijos praktika. BVD kontrolės naujienos Didžiojoje Britanijoje (Dr. Paul Hutchinson iš Didžiosios Britanijos)
Galvijų virusinė diarėja pirmą kartą aprašyta prieš 70 metų. Ją sukelia galvijų virusinės diarėjos virusas. Jis išskiriamas į kūno skysčius (kraują, išskyras iš akių/nosies, spermą, abortuotą vaisių ir t.t.). Vyrauja du svarbiausi genotipai (1 ir 2 tipas). GVD klinikiniai požymiai dažniausiai nėra specifiški: karščiavimas, nevaisingumas, abortai, apsigimimai, imunosupresija (gyvūnas tampa jautrus kitų ligų sukėlėjams), prastas augimas, sumažėję primilžiai, labai retai pasireiškia diarėja. GVDV svarba susijusi su jos sugebėjimu praeiti pro placentą ir užkrėsti vaisių. Dėl to atsiranda persistentiškai infekuoti (PL) gyvuliai. PL gyvulys yra viruso „gamykla“. Taip vadinama „Trojos karvė“. Tai yra dažniausias viruso patekimo į bandą kelias (jautri ligoms arba kliniškai sveika). PL karvė visada atsiveda PL veršelį. Dažniausiai jis nesiskiria nuo sveikų, kartais būna smulkesni. Europos sąjungoje 90% paplitusio GVD yra 1 tipo. Norint kontroliuoti ir likviduoti virusą yra svarbu laikytis biosaugos, atlikti tyrimus ir brokavimą, vakcinuoti. Pagrindinis veterinaro vaidmuo yra tas, jog jis turėtų informuoti savo aptarnaujamus ūkius apie GVD kontrolės privalumus ir ūkio, ir nacionaliniu lygmeniu. GVD bandos sveikatingumo schemos: anamnezė, užsikrėtimo įvertinimas, PL eliminavimas, biosauga, vakcinavimas, monitoringas. (Informacija iš ,,Paul Hutchinson BVM and S MVPH MRCVS Galvijininkystės veterinarinis konsultantas MSD Animal Health UK“)
Apie tris esminius užtrūkinimo principus ir apie ,,Velactis“ – užtrūkinimo pagalbininką (ekspertas iš ,,Ceva“ gyvūnų sveikatos)
Savo kalbą pradėjo klausimu skirtu laikantiems karves: kaip užtrūkinate savo melžiamas karves? Jis teigė, jog didesnė dalis tai daro gretai, iš karto, o likusi- laipsniškai. Pristatė esminius šio proceso principus: valdymas (užtrūkiname staiga ar tolygiai), gerovė (sukeliamas diskomfortas, tešmens skausmas) ir tešmens sveikata (apie pieno kiekį prieš užtrūkimą ir pieno pratekėjimą kaip rizikos faktorius naujoms tešmens infekcijoms atsirasti ankstyvuoju užtrūkinimo metu). Pranešėjas padarė išvadas, jog staigus užtrūkinimo būdas yra geriausias pasirinkimas atsižvelgiant į užtrūkinimo valdymo perspektyvas (iš finansinės pusės), tačiau turi neigiamą įtaką gyvūno gerovei ir tešmens sveikatai. Jei pieno primilžį mažintume naudodami tolygų užtrūkinimo būdą – tai naudinga tešmens sveikatai, bet turi neigiamą įtaką produktyvumui, užtrūkinimo valdymui (daug laiko) ir gyvūnų gerovei, ir tešmens sveikatai. Kadangi abu užtrūkinimai turi savų minusį, Rui Lopes akcentavo, kad yra reikalingas paprastesnis būdas staiga sumažinti pieno gamybą, kuris nereikalauja nei pašaro apribojimų nei mažesnio melžimo dažnio + turi teigiamos įtakos pieno ūkio pelningumui. Ir pasiūlė pagalbinę priemonę ,,Velactis“ – naudojamą kartu su staigiu melžimo nutraukimu ir turi teigiamą įtaką užtrūkinimo principams. Ši priemonė veikia kaip inhibitorius (sudėtyje yra kabergolino) pagumburyje ir slopina prolaktino, stimuliuojančio laktaciją, gamybą hipofizėje. Kaip rezultatas sumažėja pieno pratekėjimo, naujų tešmens infekcijų rizikos ir diskomfortas užtrūkinimo metu. Vienkartinė injekcija atliekama į raumenis, greitai absorbuojama organizmo. Neturi pieno išlaukos (0 dienų) po veršiavimosi, jei užtrūkinimo laikotarpis ilgesnis negu 32 paros. Jeigu trumpesnis kaip 32 paros, po veršiavimosi pieno išlauka 4 paros (8 melžimai). Išplauka mėsai 23 paros. Visus savo teiginius apie šį preparatą kalbėtojas įrodė pateikdamas atliktų bandymų išvadas. Savo preparato veiksmingumą lygino su ,,Placebo“ grupe. (Informacija iš ,,Velactis“ Techninio vadovo knygos)
Džiaugiamės, kad mūsų LSMU Veterinarijos Akademijoje įvyko aukšto lygio konferencija, turinti svarbią reikšmę mūsų tobulėjimui, veterinarinių žinių papildymui.
LSMU VA I kurso studentės: Roberta Petraškaitė ir Justina Gerbutavičiūtė
