VMVT atstovų ir LVGA valdybos pasitarimas

VALSTYBINĖ MAISTO IR VETERINARIJOS

TARNYBA

 

PASITARIMO PROTOKOLAS

 

2014 m. kovo 28 d. Nr. I2-8

Vilnius

 

Posėdis įvyko 2014 m. kovo 28 d. Posėdžio pradžia 11.00 val., pabaiga 12.30 val.

 

Posėdžio pirmininkas – Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau -VMVT) direktorius.

Posėdžio sekretorė – Monika Žilinskaitė, VMVT Teisės skyriaus vyriausioji specialistė.

 

Dalyvavo:

  1. Vidmantas Paulauskas – VMVT direktoriaus pavaduotojas.
  2. Virginijus Jauga – VMVT direktoriaus pavaduotojas.
  3. Aida Akstinienė – VMVT Teisės skyriaus vedėja.
  4. Žvilė Ignatavičienė – VMVT Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja.
  5. Egidijus Mecelis – VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius.
  6. Rita Brinienė –VMVT Teisės skyriaus vyriausioji specialistė.
  7. Rasa Sirutkaitytė –  VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja-valstybinė veterinarijos inspektorė.
  8. V. Bižokas – LVGA prezidentas.
  9. P. Tamašauskas – LVGA viceprezidentas.
  10. A. Lūža – LVGA BP sekcijos valdybos pirmininkas.
  11. A. Kimantas – LVGA BP sekcijos valdybos narys.
  12. J. Jablonskas – Veterinarijos farmacijos asociacijos prezidentas.

 

Darbotvarkė:

Dėl darbo veiklos aptarimo ir organizavimo

 

SVARSTYTA:

                V. Paulauskas pasisveikino su pasitarimo dalyviais. Atsiprašė, kad VMVT direktorius negali dalyvauti tiesiogiai, bet pasitarimo metu per telefoną bus galima su direktoriumi aptarti kaip kuriuos dalyviams rūpimus klausimus.

Pirmiausia susirinkusieji nusprendė aptarti VMVT direktoriaus įsakymo „Išlaidų, patirtų vykdant įgaliotojų veterinarijos gydytojų funkcijas, apskaičiavimo ir atlyginimo metodika“ projektą. Išlaidų, patirtų vykdant įgaliotųjų veterinarijos gydytojų funkcijas, apskaičiavimo ir atlyginimo metodika nustato išlaidų, patirtų vykdant įgaliotųjų veterinarijos gydytojų funkcijas, apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką ir jų atlyginimo terminus. Šia metodika vadovaujamasi apskaičiuojant ir atlyginant išlaidas, kurias patiria ūkio subjektai, kai jie patys (privatūs veterinarijos gydytojai, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą) arba jų darbuotojai (veterinarijos gydytojai) vykdo įgaliotųjų veterinarijos gydytojų funkcijas pagal Gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės programą, patvirtintą VMVT direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. B1-281 „Dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės“ arba VMVT pavedimus, susijusius su gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimu ar profilaktika. Pagal šią metodiką gali būti atlyginamos tik išlaidos, susijusios su gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės ar židinių likvidavimo priemonių, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vykdymu. Taip pat pagal šią metodiką apskaičiuojamos ir atlyginamos išlaidos: veterinarijos paslaugų teikėjams, kurie patys arba kurių darbuotojai (veterinarijos gydytojai) vykdo įgaliotųjų veterinarijos gydytojų funkcijas, ir ūkinių gyvūnų laikytojams, kurių darbuotojai (veterinarijos gydytojai) atlieka įgaliotųjų veterinarijos gydytojų funkcijas šiems ūkinių gyvūnų laikytojams priklausančiose ūkinių gyvūnų laikymo vietose.

         E. Mecelis pradėjo nuo to, kodėl apskritai atsirado metodikos reikiamybė. Paminėjo  du svarbius faktorius, t.y. pagal 2014 metų prekių, paslaugų ir  darbų poreikį, reikalingos 508 sutartys su paslaugų tiekėjais; taip pat paslaugų vertė pagal poreikį ~ 450 tūkst. (be PVM), bet pagal LR viešųjų pirkimų įstatymą virš 200 tūkst. lt viešajam pirkimui netaikomi supaprastinti reikalavimai, kaip mažos vertės pirkimui, todėl reikalingas tarptautinis konkursas ir t.t.  Štai kodėl metodika atsirado ir yra naudingas VMVT teisinis dokumentas.

E. Mecelis paminėjo ir tai, kad ūkio subjektai, siekiantys susigrąžinti išlaidas, patirtas vykdant įgaliotojų veterinarijos gydytojų funkcijas, teritorinei VMVT turi pateikti tokius dokumentus:  ataskaitą dėl mėginių ėmimo išlaidų, ataskaitą dėl mėginių pristatymo išlaidų, dokumentus pagrindžiančius  ataskaitos duomenis,  dokumentus apie darbo užmokestį ir priemonių įsigijimą. Teritorinės VMVT įvertina gautus dokumentus:  jei pateikti teisingi duomenys – tai raštu informuoja ūkio subjektą apie vertinimo rezultatus ir nurodyti pateikti išlaidų apmokėjimui skirtą dokumentą (sąskaitą); jei nustatomi trūkumai – nedelsiant raštu informuoja ūkio subjektą ir nurodo ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti.

R. Brinienė detaliau papasakojo kaip įsakymo projektą pavyko derinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir  Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija. Štai Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pateikė tokias pastabas: projekto 5 punkte nustatyta, jog skaičiuojant išlaidas, patirtas imant mėginius, vertinamas bruto darbo užmokestis. Į tai pažymėtina, jog projekte nėra nurodyta bruto darbo užmokesčio sudėtis (pvz., ar į jį įeina darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat kiti mokesčiai); atsižvelgiant į tai, jog išlaidos skaičiuojamos vienam i-tajam mėginiui paimti (projekto 5 punktas), tai turi būti skaičiuojamos ir išlaidos vienam i-tajam mėginiui pristatyti, tačiau projekte tai nėra vienareikšmiai įtvirtinama. Siūlytina projekte aiškiai nurodyti, kad išlaidos vienam i-tajam mėginiui pristatyti gaunamos, bendras pristatymo išlaidas dalinant iš mėginių skaičiaus, pervežamo vieno vykimo metu; projekto 6 punkte numatyta, jog skaičiuojant veterinarijos gydytojo valandinį darbo užmokestį, remiamasi paties ūkio subjekto arba paties individualaus gydytojo deklaruotu darbo užmokesčio dydžiu. Į tai pažymėtina, jog siekiant išvengti darbo užmokesčio nepagrįsto užaukštinimo, svarstytinas tam tikro vidutinio, o ne individualaus, darbo užmokesčio dydžio (pvz., gydytojų veterinarų) Lietuvoje numatymas; projekto 7 punkte numatyta, jog skaičiuojant mėginių pristatymo išlaidas, yra vertinamas atstumas nuo mėginio paėmimo vietos iki mėginio pristatymo vietos. Pažymėtina, jog projekte nėra aiškiai apibrėžta, ar nagrinėjamu atveju yra atsižvelgiama ir į atstumą iki mėginio paėmimo vietos (pvz., nuo gydytojo gyvenamosios vietos), taip pat į atstumą nuo mėginio pristatymo vietos iki gydytojo gyvenamosios vietos (t.y. „sugrįžimo namo“ atstumas); projekto 8 punkte nustatyta, jog skaičiuojant transporto priemonės degalų normą, remiamasi paties ūkio subjekto nusistatyta degalų sąnaudų norma. Siekiant išvengti degalų normos nepagrįsto pakėlimo, svarstytinas vidutinio, o ne individualaus, degalų normos dydžio Lietuvoje numatymas; projekto 9 punkte nurodyta, jog skaičiuojant mėginių pristatymo išlaidas, remiamasi vidutine degalų litro rinkos kaina. Pastebėtina, jog projekte nėra nurodyta, kaip apskaičiuojama ar nustatoma vidutinė degalų kaina.

R. Brinienė perėjo prie to, į kurias pastabas atsižvelgta, o į kurias ne, t.y. padaryti tam tikri metodikos pakeitimai: 1 pastaba, atsižvelgta (metodikoje bruto darbo užmokestis turėtų būti suprantamas kaip priskaičiuotas darbo užmokestis, t.y. prieš apmokestinimą, todėl patikslinta Ival –įgaliotojo veterinarijos gydytojo valandinis bruto darbo užmokestis (t. y. ikimokestinis  valandinis darbo užmokestis), Lt;  2 pastaba, atsižvelgta (patikslintas 7 punktas, t.y. 7. Išlaidos vienam i-tajam mėginiui pristatyti gaunamos bendras išlaidas, patirtas pristatant mėginius, dalinant iš mėginių, pervežamų vieno vykimo metu, skaičiaus; 3 pastaba, neatsižvelgta (motyvuojant tuo, kadstatistikos departamentas informacijos apie veterinarijos gydytojų darbo užmokestį neturi; apklausos duomenys neatspindi realios situacijos; darbo užmokestis skiriasi priklausomai nuo vietovės; pasirinktas deklaravimo variantas ir numatyti tam tikri „saugikliai“ 18 punkte, t. y. esant įtarimui kreiptis į VMI ar Sodrą dėl duomenų patikslinimo,18 punkte numatyta, kad nepateikus dokumento, maksimalus darbo užmokesčio dydis yra 17,47 Lt, t. y. darbo užmokesčio dydis rekomenduojamas Ūkio ministerijos technikams; 4 pastaba, atsižvelgta (7 punkte patikslinta kas yra išlaidų mėginių pristatymui dedamosios  ti_km ir Li_tr ). 5, 6 pastabos, atsižvelgta (pakeisti 8 ir 9 punktai numatant, kad kuro sąnaudų norma turi būti paskaičiuota pagal Susiekimo ministerijos metodiką, o degalų 1 l kaina pagrindžiama tik dokumentais, kitu atveju skaičiuojama pagal 10 punktą).

R. Brinienė taip pat paminėjo, kad metodika papildyta galimybe dėl duomenų pateikimo kreiptis į SODRĄ, kuriai kiekvieną mėnesį ūkio subjektai teikia duomenis. Taigi užbaigiant R. Brinienė pabrėžė, kad buvo gautas LR konkurencijos tarybos 2014-03-24  raštas Nr. (2.30-25)6V-578, kuriame paminėta, jog pastabų dėl patikslinto projekto daugiau neturi.

Ž. Ignatavičienė paaiškino išlaidų paskaičiavimą, nes kyla diskusijų šiuo aspektu. Buvo pateikti ir paaiškinti kraujo ar gaišenos mėginių, organų mėginių, transporto išlaidų paskaičiavimai, pailiustruojant formulėmis.

V. Paulauskas pasitarimo eigoje paskambino direktoriui dėl tam tikrų klausimų. Metodikai tiek susirinkusieji, tiek VMVT direktorius iš principo pritarė, nes žiūrint į priekį, metodika bus galima keisti, koreguoti, tobulinti ir pan.

Tuo pačiu LVGA prezidentas V. Bižokas pasinaudodamas proga direktoriaus užklausė dėl privačių veterinarijos gydytojų, dirbančių žemės ūkyje, rėmimo projekto eigos. V. Bižokas paminėjo, kad ir su žemės ūkio ministru kalbėta šiuo aspektu ir patarta kuo daugiau žemės ūkio specialistų apjungti. Taigi tai lobistinė veikla ir sutarta su direktoriumi toliau dirbti ta linkme.

V. Bižokas taip pat aptarė ir kitus klausimus, t.y. dėl Lietuvos žemės ūkio rūmų Veterinarijos ir maisto saugos komiteto įstegimo, nes minimuose rūmuose veikia tokie komitetai, kaip Tarptautinių ryšių, Arklininkystės ir t.t. VMVT direktorius pritarė šiai idėjai, nes tada galėtume svariau dirbti, nes turėtume daugianarį atstovą – komitetą – Lietuvos žemės ūkio rūmuose. V. Bižokas pasidomėjo ir dėl 2014 m. gegužės 16 d. vyksiančios LVGA Bendrosios praktikos sekcijos konferencijos ir kokiaVMVT tema galėtų pasiūlyti. Pokalbio metu išsirutuliojo, jog tai galėtų būti tema dėl sveikos bandos statuso ir pan. V. Bižokas užbaigdamas padėkojo direktoriui bei susirinkusiems už pokalbį ir pažadėjo, kad ir toliau bus dirbama jų sutarta linkme.

 

NUTARTA:

1. Pritarta direktoriaus įsakymo „Išlaidų, patirtų vykdant įgaliotojų veterinarijos gydytojų funkcijas, apskaičiavimo ir atlyginimo metodika“ projekto įgyvendinimui.

2. Pritarta Lietuvos žemės ūkio rūmų Veterinarijos ir maisto saugos komiteto įsteigimui.

3. Nuspręsta ir toliau dirbti dėl privačių veterinarijos gydytojų, dirbančių žemės ūkyje, rėmimo projekto, kur reikalinga lobistinė veikla.

4. Pasiūlytos temos LVGA bendrosios praktikos sekcijos konferencijai.

 

 

Posėdžio pirmininkas

Jonas Milius

Posėdžio sekretorė

Monika Žilinskaitė

Parašykite komentarą

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau.