Dėl situacijos privačioje veterinarijoje

 

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui p. Sauliui Bucevičiui             

LR Žemės ūkio ministrui prof.Vigilijui Juknai                                                     

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui dr.Jonui Miliui

 DĖL PRIVAČIŲ VETERINARIJOS GYDYTOJŲ, DIRBANČIŲ ŽEMĖS ŪKYJE, RĖMIMO

      Norime Jus informuoti, kad vadovaujantis  paskutiniųjų dešimties metų Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos analizės duomenimis ir nekeičiant šiandieninės situacijos privačioje veterinarijoje iš esmės, jau po dešimties metų Lietuvos kaimuose labai trūks veterinarijos gydytojų. Paskaičiuota, kad vidutinis privataus veterinarijos gydytojo, dirbančio kaime su žemės ūkio gyvuliais, amžius siekia 53-56 metus. Per paskutinius 10 metų į Lietuvos kaimą atėjo dirbti tik pavieniai jauni veterinarijos gydytojai, kurie įsiliejo į žemės ūkio bendroves, gyvulininkystės kompleksus, o vystyti individualią veiklą ėmėsi vos vienas kitas.

     Atsižvelgiant į tokias neigiamas tendencijas, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija mano, kad po 10 metų mūsų respublikos žemės ūkyje susiklostys labai nepalanki situacija, kuomet neliks kam ne tik gydyti gyvulių, bet ir atlikti privalomus užkrečiamų ligų profilaktikos darbus (mūsų paskaičiavimais veterinarijos darbą žemės ūkyje dirbtų tik apie 123 veterinarijos gydytojai). Neužtikrinus ar praradus laisvos nuo užkrečiamųjų ligų šalies statusą – prarandama galimybė laisvai vykdyti prekybą gyvais gyvuliais ar jų produkcija su kitomis ES ir trečiosiomis šalimis. Pablogėtų gyvulių sveikatingumas, žemės ūkio produkcijos kontrolė ir kokybė, ūkininkams būtų sunkiai pasiekiama veterinarijos gydytojo pagalba. Nereikėtų pamiršti ir svarbaus veterinarijos gydytojo socialinio vaidmens kaime. Kiekvienas jaunas žmogus, atėjęs į kaimą, yra kaip gaivaus oro gurkšnis senėjančiam ir nykstančiam kaimui, nes jis sukuria šeimą, kaimas jaunėja, palaikomos mūsų protėvių tradicijos.

     Žemės ūkis, privačia veikla besiverčiantiems veterinarijos gydytojams, tampa nepatrauklus dėl įvairių priežasčių. Dėl pajamų netolygumo tarp veterinarijos gydytojo ir gyvulių laikytojų bei neturėjimo pakankamai pajamų, labai dažnai veterinarijos gydytojai užsiima kitokia, papildoma veikla (tai sudaro apie 80 proc. privačia veikla žemės ūkyje užsiimančių veterinarijos gydytojų). Jauni specialistai į žemės ūkį neateina dirbti dėl neturėjimo galimybės gauti startinio finansavimo ir pakankamų individualiai veiklai vystyti praktinių įgūdžių.

     Reikia pastebėti, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai buvo ir iki šiol yra remiami tiek tiesioginėmis išmokomis, tiek pagal atskiras programas. To pasekmėje ūkininkai įsigijo reikiamą šiuolaikišką įrangą, mechanizmus, transporto priemones, pasistatė ir rekonstravo gamybai skirtus pastatus. Tuo pačiu metu nuolat vykdytos ir vykdomos ūkininkų mokymo programos, suteikiančios reikalingas žinias efektyviam ūkininkavimui.

      Tuo tarpu, dėl privačių veterinarijos gydytojų, dirbančių žemės ūkyje, buvo manoma, kad suveiks rinkos mechanizmas – išliks geriausi veterinarijos gydytojai, apsirūpinę naujomis žiniomis, įgūdžiais, įranga, technika, patalpomis, bus motyvuoti suteikti ūkininkams ir valstybei aukščiausio lygio paslaugas. Tačiau laikas parodė, kad buvo suklysta. Privačių veterinarijos gydytojų, dirbančių kaimo teritorijose, prievolių įgyvendinimui reikalingi nemaži resursai, o valstybė nepajėgi padengti visų išlaidų.

     Kodėl veterinarijos gydytojo profesija kylant žemės ūkio lygiui (nauja technika, moderni pašarų ruošimo, pieno melžimo technika ir technologijos ir t. t.), nors ir tiesiogiai dirbant su žemės ūkio subjektais, neturėjo galimybės įsigyti jokių darbo priemonių? Pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, gali užtikrinti apsirūpinimą tik einamosiomis priemonėmis ir  vaistais. O naujausios rinkoje esamos ir būtinos įrangos bei technikos įsigyti, privatūs veterinarijos gydytojai dirbantys kaimo teritorijose, negali.

     Mūsų asociacijos duomenimis ir ilgo laikotarpio analize, galime pagrįstai teigti, kad neradus galimybių paremti veterinarinės veiklos, kuri vykdoma kaime, suprastės teikiamų paslaugų kokybė žemės ūkio gyvulių laikytojams, bus negalima ne tik užkrečiamųjų ligų tinkama kontrolė, bet ir bendra, sparti gyvulininkystės raida, numatyta 2014-2020 metų Nacionalinės gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos projekte.

     Kaip galima būtų pagerinti nepalankiai susiklosčiusią esamą situaciją privačioje veterinarijoje žemės ūkio sektoriuje (aiškumo dėlei, pastebime, kad nereikėtų painioti privačių veterinarijos gydytojų, dirbančių žemės ūkyje, su veterinarijos gydytojais, dirbančiais su smulkiais gyvūnais)?

     Mūsų manymu, situacijai pagerinti geriausia galimybė yra pasinaudojant 2014 – 2020 metų periodo ES struktūrine parama ieškoti būdų, kaip paremti veterinarijos gydytojus, dirbančius kaime su žemės ūkio produkcijos gyvūnais ir pritraukti į kaimus privačius veterinarijos gydytojus ką tik baigusius LSMU Veterinarijos akademiją.

     Ką tai duotų? Būtų suteikta kokybiška paslauga ūkininkui, savalaikė, profesionali pagalba valstybei siekiant vykdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, skaidrus finansų valdymas (paramai gauti turėtų būti deklaruojamos jau iki paramos gavimo pajamos). O svarbiausia būtų vykdoma tinkama užkrečiamųjų ligų kontrolė ir išlaikomas laisvos nuo užkrečiamų ligų šalies statusas, leidžiantis laisvą gyvų gyvulių ir jų produkcijos prekybą į ES ir trečiąsias šalis.

     LVGA siūlymu, į paramą galėtų pretenduoti veterinarijos gydytojai, dirbantys kaimo teritorijoje su žemės ūkio gyvuliais, bei su gyvulių laikytojais sudarę ilgalaikes veterinarinio aptarnavimo sutartis ir jas vykdantys. Kita rėmimo dalis galėtų būti ,,Jaunųjų veterinarijos gydytojų įsikūrimo ir apsirūpinimo kaime“ programa.

     2013 m. liepos 02 d. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija kreipėsi į LR Žemės ūkio ministeriją dėl privačių veterinarijos gydytojų, dirbančių kaime, rėmimo, pasinaudojant 2014 – 2020 metų periodo ES struktūrine parama. Gautame LR Žemės ūkio viceministro Ryčio Šatkausko 2013 m. rugpjūčio 01 d. atsakytame rašte Nr. 31N-B-1082-82, mūsų nuomone, trūksta aiškumo ir konkretumo dėl galimybių privačiam veterinarijos gydytojui, dirbančiam kaime, pasinaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšomis.    

     Todėl kreipiamės į Jus, gerbiamieji, su prašymu bendrai ieškoti sprendimų, paremti ir pritarti mūsų asociacijos siekiui bei rasti galimybę paremti privačių veterinarijos gydytojų, dirbančių ar įsikuriančių kaime, veiklą. Tokiu būdu prisidėsime prie bendro mūsų visų reikalo – vieno iš svarbiausių Lietuvos žemės ūkio sektoriaus – gyvulininkystės stiprinimo.

 Pagarbiai,

 Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos   prezidentas, profesorius                                                                                                                  Vidmantas Bižokas 

Kaunas, 2013 metų gruodžio 03 diena

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti tinkamą svetainės veikimą. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su LVGA Privatumo politika.