Lietuvos ūkininkų suvažiavimas

 

Veterinarijos gydytojos Dalios Tautkienės, KB „Raveta“ direktorės (Raseiniai),
kalba Lietuvos  ūkininkų suvažiavime 2013-03-22 d.
Kaunas, Sporto halė
 
    Laba diena mieli ūkininkai ir suvažiavimo svečiai. Mums visiems labai svarbi Lietuvos kaimo ateitis.
   Pažvelgus į praeitį, 10-20 metų atgal ir dabar, progresas pastebimas, modernėja technologijos, keičiasi ir paties ūkininko požiūris į savo verslą.
    Šiame pokytyje matau daug teigiamų, gerų galimybių, bet yra ir tai, kas man kelia nerimą. Apie tai norėčiau pakalbėti.
   Dirbu KB Raveta vet. gydytoja. Trumpai papasakosiu veterinarijos gydytojų kooperatyvo susikūrimo istoriją.
    Penki privatūs vet. gyd., turintys didesnį kaip 20 m. darbo stažą veterinarijoje, 2007 m. įkūrė kooperatyvą tik iš savo turimų lėšų. Šiandieną KB dirba 6 vet. gyd., 1 felčeris, 2 sėklintojai. Viso KB dirba 11 darbuotojų. Be pagrindinio savodarbo, dar turime veterinarijos vaistinę, užsiimame smulkių gyvūnų gydymu. Naudojomės NMA parama, įsigijome naujus automobilius, laboratorinę įrangą kraujo biocheminiams-morfologiniams tyrimams atlikti ir daugiau instrumentų, reikalingų vet. gyd. darbe.  Žinoma, kad apsirūpinti būtiniausiomis priemonėmissavų pinigų neužteka, tenka naudotis ir bankų paslaugomis.
   Mūsų mažas kolektyvas yra tarsi mažas Lietuvos privačios veterinarijos, dirbančios kaime, atspindys. Mūsų pastebėtos problemos tiktų kiekvienam privačiam vet.gydytojui.
   Pagrindinė problema tai – negrįžtamas procesas, senėjimas. Vidutinis kolektyvo vet. gyd. amžius 52 m.
 Labai svarbu – geri darbiniai santykiai su ūkininkais. Ūkininkai, sudarydami sutartį su priv.vet.gyd., dažnaijos neskaito. Sutartyje akcentuojama užkrečiamų ligų galima grėsmė. Profilaktiniai tyrimai dėl užkrečiamų ligų dažnai įvardijami kaip pasipinigavimu, o ne vet.gyd. noras apsaugoti jo ūkį nuo didelių nuostolių, kurie galimi  užkrečiamų ligų atveju.
   Tai, kad jų nėra nereiškia, kad jos negali pasireikšti, nes ( ES šalyse irtrečiosiose šalyse už Lietuvos ribų jų yra)  jos gali būti užvežtos su transportu ir žmonių judėjimu, o kur dar gamtiniai židiniai. O, kad šiandien nėra užkrečiamų ligų, turime būti dėkingi 20 amžiaus vet. gyd. kartai. Jų darbo dėka šiandieną galime būti sąlyginai saugūs. Sakau salyginai, nes naujos grėsmės čia pat. Ūkininkai galvojantys apie savo bandų sveikatą ir galimus nuostolius neturėtų to pamiršti.
   Kitos problemos- tai neužkrečiamos ligos, su reprodukcija susijusios bėdos, pieno kokybė ir kiekybė , ir t.t. Visa tai kartu sudėjus, neduos ūkininkui galimo pelno ar bus nuostoliai, jei nebus atsižvelgiama į gyvūnų laikymo sąlygas, raciono sudarymus, pašarų gamybą, melžimo kokybę. Sprendžiant šiuos klausimus jums visada padės kvalifikuoti vet. gydytojai, kurie nuolatos domisi vet. naujovėmis, atnaujina savo žinias įvairiuose kursuose, specializuojasi atskirose srityse. Žinios- tai pagrindinis vet. gydytojo turtas, nes patirtis ateina su amžiumi. Mes patirtį įgijome iš vyresnių vet. gydytojų ir turime perduoti jaunesniems specialistams. Ši grandinė neturėtų nutrūkti. Kiek teko bendrauti su jaunimu,  dauguma nemato perspektyvos kaime ir tai yra blogai. Šiandieną į kaimą atvykusiam jaunam specialistui reikalinga parama, kad jis galėtų įsteigti savo gydyklą, apsirūpintų reikalingiausiomis diagnostikos ir gydymo priemonėmis, įsigytų transportą ir būstą.
    Šiandieną kaimas nepatrauklus jaunam žmogui kurti savo ateitį. Kyla klausimai- kur gyventi, su kuo važiuoti, kas atsakys už neturintį praktikos vet. gydytoją…? Tų problemų yra ir daugiau, nes pradėti gyvenimą nuo nulio nenori niekas, kai Europoje randamos geresnės, lengvesnės, pelningesnės sąlygos. Tai kol kas klausimas be atsakymo. Į tuos klausimus būtina atsakyti, nes kai kuriuose rajonuose vet. gydytojų trūkumas – jau faktas. Ateinančiam jaunam specialistui dirbti į kaimą būtina valstybės parama. O kur eiti, iš kur ją gauti – atsakymo nėra.
    KB Raveta dirba du jauni specialistai. Mes juos aprūpinome transportu, sudarėme sąlygas tobulėjimui ir darbui. Tai mūsų pamaina. 2012 metais pas mus praktiką atliko vet. medicinos studentė ir apie jos įgytas praktines žinias atsiliepimai labai geri.
    Manau, kad stambesni privačių vet. gydytojų kolektyvai, kooperatyvai ar UAB yra teigiamas reiškinys ir jie gali padėti ruošiant jaunus specialistus praktikus. Tačiau tų stambesnių vet. gyd. kolektyvų ne perdaug, gal vienas kitas. Stambesni kolektyvai tai ir lėšų koncentravimas, NMA paramos, laboratorinės įrangos bei transporto įsigijimas.
    Problemų yra ir daugiau, ko negalima pasakyti trumpoje kalboje –tai atsiskaitymo problema, kainodara, ūkininko ir gydytojo požiūris į paslaugos kokybę ir t.t.
    Būtina bendra diskusija tarp ūkininkų organizacijų, VMVT specialistų, Lietuvos vet. gydytojų asociacijos – ieškant pažangesnių darbo metodų ir galimybių.
ÄOEia Lietuva ne Danija ne Vokietija, esame savita tauta ir iš ten paimtus pažangius darbo metodus turime pritaikyti Lietuvos sąlygose.  Ačiū už dėmesį.

Parašykite komentarą

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti tinkamą svetainės veikimą. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su LVGA Privatumo politika.