Etikos kodeksas

Kodeksas patvirtintas
Lietuvos veterinarijos gydytojų
asociacijos Valdybos posėdyje
1998 m. gruodžio 15 d., protokolo Nr. 6.
Papildytas 2009 m. rugsėjo 16 d.,
protokolo Nr. 3.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VETERINARIJOS GYDYTOJŲ
ETIKOS KODEKSAS

1. Veterinarijos gydytojo pagrindiniai darbo tikslai yra:
• apsaugoti nuo ligų gyvulius ir kitus gyvūnus;
• gydyti sergančius gyvūnus;
• kontroliuoti, kad gyvūninės kilmės produktai būtų tinkami žmonių mitybai;
• globoti gyvūnus;
• saugoti gamtą nuo taršos.

2. Veterinarijos gydytojai darbe turi naudoti veterinarinės medicinos mokslo ir praktikos pasiekimus, nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, dirbti dorai, sąžiningai, būti dėmesingiems su savo pacientais ir pagarbiai elgtis su jų savininkais.

3. Kreipiantis gyvulio savininkui, veterinarijos gydytojas privalo suteikti pagalbą sergančiam gyvuliui ir padėti nelaimingo atsitikimo atveju.
4. Atsisakyti gydyti arba suteikti pagalbą sergančiam gyvūnui galima tik dėl labai svarbių priežasčių:
• serga pats veterinarijos gydytojas, sunkiai serga jo artimieji arba jų netekus;
• ypatingai blogas oras arba, kai veterinarijos gydytojas neturi fizinių galimybių nuvykti pas sergantį gyvūną;
• gyvūno savininkas įžeidžia veterinarijos gydytoją;
• ypač sudėtingais gyvūnų susirgimų atvejais, kai veterinarijos gydytojui trūksta kompetencijos tinkamai juos gydyti; Tokiais atvejais veterinarijos gydytojas turėtų pasikviesti į pagalbą arba parekomenduoti gyvulio savininkui veterinarijos gydytoją, kuris gali geriau už jį atlikti darbą.

4. Gydydamas gyvūnus arba suteikdamas jiems pagalbą, ištikus nelaimei, veterinarijos gydytojas privalo pirmiausiai sumažinti gyvūnui, kad jis nesikankintų, skausmą.
Pastebėjus, kad gyvūnai netinkamai laikomi, įspėti apie tai gyvūnų savininkus. Asmenis, kurie kankina gyvūnus, griežtai sudrausti, o jeigu jie neklauso, apie tai pranešti teisėtvarkos institucijoms.

5. Veterinarijos gydytojo veiksmai, kuriais jis siekia naudos sau, klaidindamas visuomenę ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą, yra laikomi nusižengimu veterinarijos gydytojo moralei ir etikai.

6. Veterinarijos gydytojas už gyvūno gydymą turi teisę paimti atlygį ne didesnį, kuris nurodytas veterinarinių paslaugų kainoraštyje arba pagal abipusį susitarimą su gyvūno savininku (įskaičiuojant transporto išlaidas, medikamentus, atliktą darbą ir kt.).
Imant atlygį, reikėtų atsižvelgti į gyvūno savininko sunkią materialinę padėtį, o taip pat į paros laiką, atstumą, gydomų gyvulių skaičių.

7. Veterinarijos gydytojas turi gerbti veterinarijos gydytojo specialybę, kelti jos prestižą visuomenėje, ginti savo kolegas, kai juos nepagrįstai norima diskredituoti.

8. Veterinarijos gydytojas be rimtos priežasties negali atsisakyti padėti arba asistuoti pagalbos prašančiam veterinarijos gydytojui.

9. Veterinarijos gydytojas turi gerbti savo bendradarbius ir kolegas, globoti ir konsultuoti jaunus veterinarijos gydytojus.

10. Veterinarijos gydytojas turėtų būti aukštos moralės, tvarkingas, kultūringas ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Jis neturėtų lengvabūdiškai arba įžeidžiančiai elgtis savo kolegų ir bendradarbių atžvilgiu, diskredituoti kitų veterinarijos gydytojų profesinius sugebėjimus.

11. Ginčytinus klausimus veterinarijos gydytojai turi išsiaiškinti tarp savęs arba kreiptis į Lietuvos veterinarijos gydytojų asociaciją.

12. Neteisėtai nubaustas, apšmeižtas arba atleistas iš darbo veterinarijos gydytojas gali kreiptis pagalbos į Lietuvos veterinarijos gydytojų asociaciją.

13. Veterinarijos gydytojų, nesilaikančių Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos įstatų ir šio kodekso, etikos nusižengimai gali būti nagrinėjami Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Etikos komisijoje

Komentarai

Prašome palaukti, netrukus matysite komentarus…
Leidžiami HTML žymos ir atributai: <a href="" title=""> <blockquote> <code> <em> <strong>
Lapkričio 19 d., Sekmadienis